O Dievai, o Dievai.. Šitas receptas must try sąraše jau seniai, labai seniai, bet niekaip neatrasdavom drąsos imti ir daryti. Buvo tai per karšta tai per šalta, tai per daug ilgas procesas, tai ne tie norai, bet o Dievai jei būtume žinoję kas gausis.
Skaniausios bandelės kokias esu valgius, nes jokių kitų tokių nepamenu, tikrai vertos grieko.
Tešlai:
- miltų, apie 500 g
- 1 kiaušinis plius 1 trynys
- 50 g cukraus
- 180 ml pieno
- 12 g mielių (šviežių)
- 60 sviesto
- 1/3 a.š. druskos
Įdarui:
- 2 kupini šaukštai cinamono
- 120 g cukraus
- 60 g sviesto
Glajui:
- kreminio sūrio indėlio apie 110 gramų (philadelphia arba kito brando, svarbu be prieskonių)
- 50 g sviesto
- 90 g cukraus pudros (jei darysit su cukrumi, kaip kad mes, ištirpinkit jį svieste prieš dedant kitus ingridientus)
- 2 šaukštai pieno
- vanilės ekstrakto, apie 1 a.š.
Pirmiausiai išlydom svietą (visą kitą sviestą, kurio dar reiks, irgi paliekam kambario temperatūroj) paliekam jį pravėsti, tada pieną pašildome iki 40-45 laipsnių, šitas visai svarbus žingsnis, nes jei bus per karštas ar per šaltas mielės nesuaktyvės ir tešla nesikels. Aš visada tikrinu su pirštu, maždaug iš nuojautos, nes neturiu termometro, bet čia panašiai kaip šiltas vanduo, toks kur nedegina ir nėra vėsus. Į pašildytą pieną dedam mieles (sutrupinam jas), galima naudoti ir sausas, bet aš labiau mėgstu gyvas, šlapias. Į pieną su mielėm dedam cukrų, druską, lydytą sviestą, kiaušinius ir viską gerai išplakam (čia galima naudoti greitkratį/shakerį/šluotelę ar tiesiog supilti viską į stiklainį ir užsukus gerai išplakti.
Į kitą dubenį supilam miltus, pilam skystį ir mediniu šaukštu (ar mentele) išmaišom, jei turit kombainą kuris minko tešlą – puiku, jei ne beriam miltų ant švaraus stalviršio ir minkom rankomis, apie 8-10 minučių, kol tešla bus beveik visai nebelipni, bet ir ne kieta kaip guma. Miltų čia reiks dar saujos kitos. Kai tešla išminkytta dedam ją į aliejum pateptą dubenį, uždengiam švariu rankšluosčiu ir paliekam šiltoje vietoje valandai. Tešla turėtų mažiausiai padvygubėti.
Imam tešlą iš dubens ir dedam ant miltuoto paviršiaus, miltuotu kočėlu iškočiojam stačiakampį (maždaug 0,3-0,5cm storio). Sumaišom cukrų su cinamonu. Ant iškočiotos tešlos pirštais ištepame tą minkštą sviestą (60 g) skirtą įdarui. Jei sviestas dar labai kietas galima jį pašildyti šiek tiek. Ant sviestuotos tešlos beriam cukraus ir cinamono mišinį, paliekam tolimąjį ilgąjį kraštą (apie 1-2cm) neapibarstytą (kad vėliau galėtume užlipdyti jį ir bandelė neiširtų).
Susukam tešlą į vyniotinį, perpjauname kelis kartus per pus, padalindami į 8 dideles bandeles arba 12 mažų.
Kepimo formą (galima dėti į apvalią, galima į kitokį kepimo indą, svarbu kad gražiai tilptų bet liktų vietos keltis (po 2-3 cm tarp bandelių ir kraštų) išklojam kepimo popieriumi, dedam bandeles palikdami tarpus, uždengiame maistine plėvele ar rankšluosčiu ir paliekam šiltoje vietoj dar 30 minučių (tarpai turėtų sumažėti, bandelės padidėti).
Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių, dedam kepti bandeles. Kepa apie 20-30 minučių. Ar iškepę matosi iš spalvos (viršaus ir apačios gražiai rudos turėtų būti).
Likusį sviestą (50 g) išlydome puode, dedam cukraus pudrą (arba cukrų), kreminį sūrį (kad lengviau išsimaišytų galima jį atskirai išmaišyti su šluotele), pieną, vanilę ir viską gerai išmaišom su šluotele kol gausis vientisa graži masė.
Iškepusias bandeles paliekam kokiom 10-čiai minučių ir galiausiai pilam glajų (viską darom toj pačioj kepimo formoj).
Valgom dar už kokių dvidešimt minučių, nes gi žinot, kad karštos bandelės nesveika, nors šitom atsispirti nelabai yra daug šansų. Mes ragavom vakare, sakėm vieną ant trijų (kepėm dideles aštuonias), bet suvalgėm dvi ant trijų ir norėjom dar, mat manėm, kad ryte nebebus tokios dieviško skonio ir minkštumo, ir visai be reikalo, nes buvo, ir dar kaip buvo minkštos ir skanios. O, Dievai, kaip aš vėl jų noriu.
Beje, receptas toks visiškai internacionalinis, nes iš kelių skirtingų blogų bandėm, bet vistiek teko kažką keisti ir improvizuoti.
Jei dėl miltų kiekio vis dar klystu ir sunaudosit daugiau nei sakau, nepykit.
xoxo
MinykaDo